Skip Navigation | Accessibility

information, advice, guidance and learning materials in community languages

Lietuvių - Lithvanian

Nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimas ir teisė gyventi

Temos, įstatymo interpretavimo sudėtingumas, Europos ir nacionalinių teismų sprendimų, ypatingai susijusių su teise gyventi, dažnumas daugeliu atvejų priverčia ieškoti eksperto pagalbos.

Straipsnyje bandoma trumpai paaiškinti:

Kas yra gyvenamosios vietos patikrinimas?

Kas yra teisė gyventi?

Kam daromas poveikis?

Kokioms pašalpoms daromas poveikis?

Nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimas (HRT)

Vėlyvojo devintojo dešimtmečio metu britų vyriausybė buvo susirūpinusi dėl magnetinio poveikio, kurį sukelia Jungtinės Karalystės pašalpų sistema, pavadinta pavadinimu „Pašalpinis Turizmas“, ėmėsi ieškoti prevencinės priemonės, kad sumažinti žmonių, atvykstančių iš užsienio, pašalpų prašymų skaičių.

1994 m. susirūpinimas davė pradžią naujam įstatymui, kuris turėjo tapti prevencine priemone.

Šis naujas įstatymas yra vadinamas Nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimu (HRT).

HRT yra taikomas vienodai tiek britams, tiek kitiems žmonėms.

Įstatymo esmė yra ta, kad asmuo, atvykstantis į JK ir norintis reikalauti socialinio draudimo pašalpos, privalo įrodyti, kad jis/ji yra nuolatinis JK gyventojas. Vis dėlto patikrinimas neturi faktinio apibrėžimo.

Patikrinimo patenkinimas

Norėdami pereiti patikrinimą, pareiškėjai privalo įrodyti, kad jie:

  • JK yra savo noru
  • Yra JK gyventojai
  • Turi tvirtą ketinimą pasilikti JK
  • JK praleido pripažįstamą laiko periodą.

Jei pašalpos paraiška yra atmetama dėl to, kad pareiškėjas neatitiko HRT patikrinimo reikalavimų, tribunolai ir nacionaliniai teismai nagrinės paraiškas, remiantis ypatingomis kiekvieno atvejo aplinkybėmis. Tai yra, remiantis kiekvieno atvejo faktais ir tuo, kaip tie faktai siejasi su 4 pagrindiniais faktoriais, išvardintais viršuje.

Dėlšios priežasties buvo sukurtas precedento teisės (teismo sprendimai) organas. Ir, priklausomai nuo tam tikrų kiekvieno atvejo faktų, sprendimai nurodo, kokiame etape pareiškėjas gali būti laikomas patenkinančiu patikrinimo reikalavimus.

Pavyzdžiui, vienas pagrindinių faktorių yra pripažįstamas laiko periodas. Tai yra faktinis laiko periodas, kurį pareiškėjas praleido JK. Socialinės Apsaugos Komisijos Narys (Social Security Commissioner) teigė, kad tai galėtų būti periodas nuo 1 iki 3 gyvenimo JK mėnesių.

Vis dėlto tai nėra galutinis reikalavimas. Pasirodo, kad visi 4 pagrindiniai faktoriai yra tarpusavyje susiję, ir tokiu būdu bendras vaizdas nulemia pasekmes.

Dėl šios priežasties galima teigti, kad tai, ar žmogus nuolatos gyvena Jungtinėje Karalystėje, ar ne, yra fakto dalykas. Individualaus atvejo faktai yra įvertinami, remiantis 4 pagrindiniais faktoriais.

HRT buvo ganėtinai efektyvus, norint užkirsti kelią žmonėms, atvykstantiems į JK trumpam laikui, prašyti pašalpų.

Vis dėlto HRT nebuvo efektyvus, norint sustabdyti tuos, kurie tampa nuolatiniais gyventojais, nuo ilgalaikės pašalpos prašymo,visą jų gyvenimo JK laiką. Dėl šios priežasties Britanijos vyriausybė 2004 m. gegužės mėn. įvedė Teisę gyventi.

Teisė gyventi (R2R)

Iki 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungą (ES) sudarė šios šalys:

Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Airijos Respublika, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Be aukščiau minėtųjų yra ir Lichtenšteinas bei Norvegija. Šios šalys yra Europos Ekonominės Erdvės (EEE), o ne ES narės. O nuo 2002 m. birželio 1 d. ir Šveicarija, kuri nėra EEE narė.

2004 m. gegužės 1 d. prie ES prisijungė dešimt (10) naujų šalių. Jos yra vadinamos „Stojančiosiomis šalimis“.

Galima teigti, kad teisės į pašalpą tikslais (žiūrėkite žemiau), 2004 m. įstojusios šalys sudaro dvi skirtingas grupes:

A2 piliečiai: Malta ir Kipras.

A8 piliečiai: Čekijos Respublika, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Slovėnija ir Slovakijos Respublika.

2007 m. sausio 1 d. prie ES taip pat prisijungė Rumunija ir Bulgarija. Šių piliečių pozicija pašalpos prašymo atžvilgiu yra tokia pati kaip A8 piliečių. Dažnai jie yra vadinami A2 piliečiais, o tai kelia sąmyšį. Šiame straipsnyje paprastumo sumetimais A2 piliečiais mes vadiname Maltą ir Kiprą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė į A2 piliečius pašalpų atžvilgiu žiūri palankiau nei į A8 piliečius ir rumunus bei bulgarus.

Visos minėtos tautos turi teisę laisvai judėti tarp valstybių narių. Tačiau kaip pamatysime vėliau A8 piliečiai, kitaip nei kiti ES gyventojai, privalo „registruoti“ savo darbą, o rumunai ir bulgarai turi būti „įgalioti“ darbuotojai.

JK vyriausybė, supratusi, kad HRT nėra pakankamai efektyvus, norint užkirsti kelią pašalpų reikalavimams, papildė savo įstatymus ir įvedė Teisės gyventi patikrinimą, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

Dėl šios priežasties visi nuostatai, susiję su pašalpomis po materialinės padėties patikrinimo, buvo papildyti, kad atitiktų įstatymo pokytį.

Todėl nuo 2004 m. gegužės 1 d. asmuo, kuris neturi teisės gyventi, nėra nuolatinis Jungtinės Karalystės, Airijos Respublikos ir Laisvo judėjimo zonos (Common Travel Area) (CTA) gyventojas.

(CTA) sudaro Normandų salos ir Meno sala.

Tai reiškia, kad tuo atveju, jei asmuo nėra „nuolatinis gyventojas, jis yra apibūdinamas kaip „asmuo iš užsienio“ (PFA). PFA efektas yra toks, kad asmuo turi jam skirtą ‚nulį‘ pašalpų tikslams.

Ką iš tiesų reiškia teisė gyventi?

Kitaip nei Nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimas, kuris vienodai taikomas tiek britams, tiek kitiems, teisė gyventi daugiausia galioja ES ir EEE piliečiams.

Teisė gyventi paprasčiausiai yra reikalavimas, kad asmuo parodytų savo teisę (pripažintą įstatymo) gyventi JK.

Ne kiekvienas turi teisę gyventi JK. 1971 m. Imigracijos Aktas (Immigration Act) teigia, kad tik žmonės, turintys gyvenamosios vietos teisę (Britanijos piliečiai) turi teisę gyventi ir laisvai judėti šalyje ir už jos. Visiems kitiems būtinas leidimas. Dėl šios priežasties, jeigu asmeniui reikia leidimo atvykti į JK arba pasilikti JK ir jis jo neturi, tuomet laikoma, kad šis asmuo būna JK nelegaliai.

Narystė Europos Sąjungoje taipogi reikalauja, kad tam tikri Europos piliečiai turėtų teisę atvykti ir pasilikti JK be leidimo. 1988 m. Imigracijos Akto (Immigration Act) 7 skyrius teigia, kad asmeniui nebūtinas leidimas atvykti ar pasilikti, jei jis turi tokią teisę „dėka vykdytinos Bendruomenės teisės ar dėl kitos nuostatos, esančios 1972 m. Europos Bendrijų Akto (European Communities Act ) 2(2) dalyje“.

EEE piliečiams nereikia leidimo, norint atvykti į JK- 2006 m. Imigracijos (EEE) Nuostatų (Immigration (EEA) Regulations ) 11 nuostata. Vis dėlto nėra tokios pat ekvivalentiškos nuostatos, leidžiančios EEE piliečiams pasilikti JK. Jei jie neranda sau tinkamos vykdytinos Bendruomenės teisės, tuomet pasilikimui JK būtinas leidimas. Neturėdami leidimo, tokie asmenys būna čia nelegaliai.

Tai reiškia, kad jie iš tikrųjų neturi teisės pasilikti JK, net jei tai skamba netikėtinai, tokie asmenys bus deportuoti. Vadinasi, jei jie neturi teisės pasilikti, jie taip pat neturi teisės čia gyventi. Jei jie neturi teisės gyventi, jie taip pat negali prašyti tam tikrų pašalpų.

Kadangi daugelis vykdytinų Bendruomenės teisių yra laikomos ekonomiškai aktyviomis, teisės gyventi patikrinimas tampa efektyviu būdu, norint užkirsti ekonomiškai neveikliems žmonėms priėjimą prie pašalpų.

Kurioms pašalpoms daromas poveikis?

Poveikis daromas tik šioms pašalpoms:

Tiek teisės gyventi, tiek nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimas:

  • Pensijų kreditas
  • Pašalpa mažas pajamas gaunantiems asmenims
  • Bedarbio pašalpa pagal pajamas
  • Būsto pašalpa
  • Konsulinio mokesčio pašalpa

Tik teisės gyventi patikrinimas:

  • Vaiko mokesčių kreditas
  • Vaiko pašalpa

Vienas tinkamumo pašalpoms gauti įvertinimas būdas yra visų pirma nustatymas, ar pareiškėjas nėra atleistas nuo HRT ir R2R. Jei jis nėra atleistas, tuomet reikia nustatyti, ar asmuo yra nuolatinis gyventojas, o tada, ar jis turi teisę gyventi.

Kas yra atleistas?

1- ES darbuotojai (ne A8 ar darbuotojai, kurie yra Rumunijos ar Bulgarijos piliečiai- žiūrėkite 2 punktą žemiau):

Darbuotojai yra atleisti nuo abiejų patikrinimų ir gali reikalauti visų pašalpų dirbantiems asmenims (pvz., būsto pašalpa, konsulinio mokesčio pašalpa, vaiko pašalpa, vaiko mokesčių kreditas, darbo mokesčių kreditas ir t.t.) su sąlyga, kad jie atitinka teisės gauti pašalpą sąlygas.

Norint sužinoti, kas yra laikomas darbuotoju, ir kiek darbo valandų reikalaujama, arba kokius klausimas gali užduoti Darbo ir Pensijų Departamentas (Department of Work and Pension) (DWP), kad nustatytų darbuotojo statusą, geriausia yra kreiptis konsultacijos, kadangi daugelį tokių apibrėžčių lemia Europos Teisingumo Teismo (European Court of Justice) (ECJ) sprendimai.

2-A8 registruoti darbuotojai:

A8 piliečiai privalo registruoti savo darbą su darbdaviais ir Vidaus Reikalų Ministerijoje (Home Office). Pakeitus darbą, būtina užsiregistruoti iš naujo. Įsidarbinus pirmą kartą, mokamas vienkartinis registracijos mokestis. Registruotą darbą tokie asmenys privalo atlikti 12 nepertraukiamų mėnesių (minus 30 dienų atostogų).

Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai 12 mėnesių privalo būti „įgaliotais darbuotojais“.

Dirbdami (ir laikomi darbuotojais), jie gali reikalauti visų dirbantiems asmenims suteikiamų pašalpų. Jeigu jie nustoja dirbę 12 mėnesių periodo bėgyje, visų dirbantiems asmenims suteikiamų pašalpų teikimas yra nutraukiamas.

Vis dėlto kai kurie A8 piliečiai (panašios nuostatos taikomos ir Rumunijos bei Bulgarijos piliečiams) gali būti atleisti nuo registracijos, jeigu:

  • Turėjo leidimą atvykti arba pasilikti 30.4.04 ir tai nebuvo ribojama jokiomis įsidarbinimo aplinkybėmis
  • Legaliai dirbo dar prieš 30.4.04 ir išdirbo 12 mėnesių be pertraukos*, arba prieš, arba po šios datos
  • Yra A8 pilietis, kuris legaliai išdirbo 12 mėnesių be pertraukos*, skaičiuojant nuo 30.4.04
  • Jie yra komandiruotėse esantys darbuotojai
  • Jie yra EEE piliečių šeimos nariai

3- Savarankiškai dirbantys žmonės, įskaitant A8 piliečius:

Jie gali pretenduoti į visas dirbantiems asmenims suteikiamas pašalpas. Savarankiškai dirbantis darbuotojas turėtų užsiregistruoti Valstybinėje Mokesčių Inspekcijoje (Inland Revenue). Būna atvejų, kuomet DWP abejoja asmens kaip savarankiškai dirbančio statusu. Šiuo dalyku galite kreiptis konsultacijos.

4-Darbuotojo statuso išlaikymas:

Tai yra sudėtinga teisinė sritis.

2006 m. balandžio 30 d. buvo įvesta nauja Europos Direktyva, kuri anuliavo beveik visas ankstesnes ES Direktyvas ir Įstatus. Daugelis precedento teisių, susijusių su darbuotojo statuso išlaikymu, kurios rėmėsi ankstesnėmis Direktyvomis ir Įstatais, gali būti daugiau nebetaikomos.

Direktyva yra žinoma kaip EK gyvenamosios vietos Direktyva 2004/38. Ji buvo perkelta į JK vietos įstatus- būtent- Socialinės Apsaugos (asmenys iš užsienio) Pataisų Įstatus, 2006 m., ir Imigracijos (Europos Ekonominė Erdvė) Įstatus, 2006 m. Visus šiuos įstatymus galite rasti internete.

Remiantis 2004/38 Direktyva, pareiškėjams gali būti suteiktos pašalpos (nustačius, kad jie išlaikė darbuotojo statusą), jeigu jie nedirba dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo; prarado darbą savo arba ne savo noru; išdirbo daugiau ar mažiau nei metus; arba buvo sudarę terminuotą kontraktą, kurio galiojimas baigėsi. Norint tinkamai nustatyti, ar asmuo turi teisę į pašalpą, būtina ieškoti kvalifikuotos konsultacijos.

5- Šeimos nariai:

Darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir tų, kurie išlaiko savo darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statusą, šeimos nariai yra atleidžiami nuo HRT ir R2R patikrinimo. Šeimos teisės yra parazitinės, tad visų pirma privalote identifikuoti tinkamą asmenį.

Pavyzdžiui:

20 metų asmens, kuris priklauso vienai iš aukščiau minėtų grupių, duktė kreipiasi dėl vaiko pašalpos. Ši pašalpa turėtų būti suteikta, kadangi jos tėvas turi teisę čia gyventi, ir būtent dėl to ji taip pat turi teisę čia gyventi.

Šeimos nariai yra:

  • Sutuoktinis arba civilinis partneris;

  • Susijusio asmens arba jo sutuoktinio/civilinio partnerio palikuoniai, kuriems nėra 21 metų, arba kurie yra išlaikomi.

  • Išlaikomi susijusio asmens ar jo sutuoktinio/civilinio partnerio giminaičiai, žvelgiant iš artimumo požiūrio, pvz., tėvai ar seneliai.

  • Partneriai; jei įmanoma nustatyti ilgalaikius ir stabilius santykius.

Be aukščiau minėtųjų teisę gyventi taip pat turi ir kiti šeimos nariai, kurie buvo priklausomi nuo tinkamo asmens (tai yra darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo, ar asmens, išlaikiusio darbuotojo statusą), bei kurie ir toliau yra priklausomi nuo jo, tačiau turi būti patenkintos tam tikros sąlygos. Dėl šito dalyko galite pasikonsultuoti.

6- Žmonės, turintys pastovios gyvenamosios vietos teisę:

Asmuo, kuris „teisėtai“ išgyveno JK 5 metus, turi pastovios gyvenamosios vietos teisę. Žodis „teisėtai“ nėra apibrėžtas ES Direktyvoje. Vidaus Įstatai teigia, kad „teisėtai“ reiškia, jog žmogus gyveno, „laikydamasis įstatų“ 5 metus be pertraukos. Tai taipogi taikoma ne ES šeimų nariams, kurie išgyveno 5 metus, laikydamiesi šių įstatų.

Tęstinumas dėl nebuvimo nėra nutraukiamas, jeigu:

  • Iš JK išvykstama 6 ar mažiau mėnesių per metus
  • Iš JK išvykstama atlikti privalomą karinę tarnybą
  • Išvykimas maksimaliam vienerių metų periodui dėl tokių priežasčių kaip nėštumas, vaiko gimimas, sunki liga, studijos ar profesinis mokymasis, ar komandiruotė į užsienį.

Pavyzdžiui: Vokietijos pilietis X į JK atvyko 2002 m. Penkerius metus jis dirbo be pertraukos, arba penkerius metus jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo. 2008 m. jis kreipiasi dėl nuolatinės gyvenamosios vietos teisės suteikimo. Kadangi jis 5 metus gyveno JK „teisėtai“ [tai yra buvo darbuotojas, o ne tai, kad turėjo vizą arba leidimą gyventi JK], pagal 2000 m. Imigracijos (Europos Ekonominė Erdvė) Įstatus (Immigration (European Economic Area) Regulations), jam turėtų būti suteikta nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Vadinasi, šis asmuo nevaržomai gali kreiptis dėl pašalpų.

Dėl šios priežasties mažai tikėtina, kad asmuo, kuris gyveno JK ir gaudavo socialinę pašalpą ar pašalpą ieškantiems darbo didžiąją reikalaujamų 5 metų dalį (galbūt per laikinąją apsaugą), bus laikomas turinčiu nuolatinės gyvenamosios vietos teisę.

Tai yra sudėtingas dalykas, tad gali prireikti konsultacijos.

O jeigu asmuo nėra atleidžiamas nuo patikrinimų?

Visų pirma išsiaiškinkite, ar pareiškėjas yra nuolatinis JK gyventojas. Norėdami sužinoti, koks asmuo yra tokiu laikomas, žiūrėkite aukščiau.

Kai kurie žmonės yra atleidžiami nuo (žiūrėkite aukščiau), o kai kurie pereina šį patikrinimą automatiškai, jeigu:

  • Jie yra A8 darbuotojai, išdirbę 12 mėnesių registruotame darbe
  • Jie yra ekonomiškai nepriklausantys žmonės

Visi kiti, įskaitant Britanijos piliečius, grįžtančius į JK, privalo atitikti reikalavimus.

Patenkinus HRT sąlygas, pareiškėjai privalo įrodyti, kad turi teisę čia gyventi.

Kas automatiškai pereina teisės gyventi patikrinimą?

  • Britanijos piliečiai, grįžtantis į JK ne iš laisvo judėjimo zonos (CTA)
  • Laisvo judėjimo zonos (CTA) piliečiai, grįžtantys į JK iš kitų šalių
  • A8 darbuotojai, kurie išdirbo 12 mėnesių registruotame darbe
  • EEE ieškantys darbo asmenys, pretenduojantys į pašalpą ieškantiems darbo (JSA) (ne A8)
  • Studentai
  • Ekonomiškai nepriklausomi žmonės
  • Žmonės, teikiantys paslaugas ( tas pats kaip savarankiškai dirbantis tik šiuo atveju laikinai).

Tačiau prisiminkite, kad, pavyzdžiui, studentas, automatiškai perėjęs patikrinimą, ne visuomet yra laikomas tinkamu pašalpos po materialinės padėties patikrinimo gavimui.

Tai yra dėl to, kad būtina užpildyti nepriklausomumo deklaraciją. Tokiomis aplinkybėmis (pvz., studentė turi mesti mokslus dėl nėštumo ir prašyti pašalpos mažas pajamas gaunantiems asmenims) naudingas gali būti tik Europos teisės aiškinimas (E CJ sprendimai (E CJ Decisions). Būtina kreiptis konsultacijos.

Ką daryti, jei teisės gyventi patikrinimas nėra pereinamas automatiškai?

Nuo 2006 m. balandžio 30 d. Direktyva 38/2004/EEC teigia, kad egzistuoja trys periodai, kuomet asmuo gali turėti teisę gyventi; iki 3 mėnesių, tarp 3 mėnesių ir 5 metų, ir po 5 metų. Nuolatinės gyvenamosios vietos tema (išgyvenus 5 metus) iš dalies jau buvo aptarta.

(a)- Pirmieji 3 mėnesiai:

  • Ieškantis darbo
  • Darbuotojas
  • A8 registruotas darbuotojas
  • Savarankiškai dirbantis asmuo
  • Ekonomiškai nepriklausomas asmuo, įskaitant studentus
  • Aukščiau minėtųjų šeimos nariai

Ieškantieji darbo (ne A8 piliečiai ir ne Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai- jie gali pretenduoti į pašalpą ieškantiems darbo, kuomet išdirba 12 mėnesių registruotame arba įgaliotame darbe, atitinkamai) gali prašyti pašalpos ieškantiems darbo per pirmuosius 3 mėnesius. Vis dėlto tai nereiškia, kad jie negali būti pagauti nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimais (žiūrėkite aukščiau).

(b)- tarp 3 mėnesių ir 5 metų :

Norėdami pretenduoti į pašalpas, pareiškėjai turi būti “tinkami asmenys

Tinkami žmonės yra:

  • Ieškantieji darbo (vėl; A8 ir Rumunijos- Bulgarijos piliečiai tik tuomet, kai išdirba 12 mėnesių registruoto ar įgalioto darbo)
  • Darbuotojai
  • A8 registruoti darbuotojai
  • Savarankiškai dirbantys asmenys
  • Ekonomiškai nepriklausomi asmenys, įskaitant studentus
  • Aukščiau minėtųjų šeimos nariai

Svarbūs punktai:

1- ES pilietis gali pretenduoti į pašalpą ieškantiems darbo (JSA) tol, kol jis gali įrodyti, kad darbo tikrai ir efektyviai ieško darbo, su sąlyga, kaip aptarėme anksčiau, kad toks asmuo pereina HRT patikrinimą.

2- A8 ar Rumunijos/Bulgarijos pilietis (išskyrus atvejus, kai jis yra apsaugotas- žiūrėkite aukščiau) turi išdirbti 12 mėnesių be pertraukų (minus 30 dienų atostogų) registruotame ar įgaliotame darbe, atitinkamai, ir tik tada gali pretenduoti į pašalpą ieškantiems darbo arba prašyti paskolos, remiantis išlaikytu darbuotojo statusu.

3- Jeigu ES pilietis yra atleidžiamas nuo abiejų patikrinimų (žiūrėkite aukščiau, norėdami sužinoti, kokie asmenys yra atleidžiami), arba pereina teisės gyventi patikrinimą, jo sutuoktinis, civilinis partneris, vaikai, jaunesni nei 21 metų, tiesioginiai protėviai, įskaitant jų giminės narius, taip pat turi teisę gyventi šalyje ir gali pretenduoti į pašalpas.

4- Pašalpa mažas pajamas gaunantiems asmenims nėra mokama ES piliečiams, jeigu jie yra vieniši tėvai.

5- Pašalpa mažas pajamas gaunantiems asmenims gali būti mokama laikinai, jeigu pareiškėjas išlaikė darbuotojo statusą dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl šio dalyko gali tekti pasikonsultuoti.

6- ES piliečiai (įskaitant A8 ir Rumunijos/Bulgarijos piliečius) gali pretenduoti į visas dirbančių asmenų pašalpas, jei jie įrodo, kad yra „darbuotojai“ arba „savarankiškai dirbantys“. A8 ir Rumunijos/Bulgarijos piliečiai gali gauti šias pašalpas tol, kol dirba. Jeigu jie nustoja dirbę 12 mėnesių privalomo registruoto/įgalioto darbo metu, pašalpų išmokos bus nutrauktos. Ir kadangi jie negali reikalauti pašalpos ieškantiems darbo, jokios kitos pašalpos, įskaitant vaiko mokesčių kreditą ar būsto pašalpą, nėra mokamos.

7- Kai kurie ES piliečiai (pvz., vieniši tėvai) gauna pašalpą mažas pajamas gaunantiems asmenims dėka laikinosios apsaugos, įsigaliojusius, 2004 m. įvedus naują teisės gyventi šalyje nuostatą. Ši apsauga bus nutraukta, paskyrus pašalpą, arba, esant kitoms po materialinės padėties patikrinimo skiriamoms pašalpoms, teisė į tokią pašalpą bus anuliuojama. Dėl šio dalyko gali tekti pasikonsultuoti.

8- Kai kurie ES piliečiai gauna pašalpą mažas pajamas gaunantiems asmenims, nes jie yra pagrindiniai globėjai. Tai yra, tokie asmenys gali teigti, kad remiantis EC Įstato 1612/68 12 Straipsniu ir Europos Teisingumo Teismo (European Court of Justice) sprendimo pateikta interpretacija Baumbast bylos atveju, kadangi jų vaikai turi teisę gyventi dėl savo teisės mokytis JK, jie taip pat turi tokią teisę, būdami pagrindiniais globėjais. Neseniai JK Socialinės Apsaugos Komisijos Narys (Social Security Commissioner) įstatymą interpretavo kitaip, tad gali būti, kad pareiškėjai nebegalės įrodinėti savo teisių taip kaip anksčiau. Dėl šio dalyko gali tekti pasikonsultuoti.

9- Prašome įsidėmėti, kad tokių pašalpų kaip invalidumo pašalpa, priežiūros pašalpa, slaugytojo pašalpa ir visos kitos įmokinės pašalpos (remiantis Valstybinio Socialinio Draudimo įmokomis), tokios kaip nedarbingumo pašalpa, HRT ar R2R patikrinimas neapima. Svarbu nustatyti, ar ES pilietis turi teisę gauti aukščiau minėtas pašalpas, arba, pavyzdžiui, įstatyminį ligos apmokėjimą, įstatyminę motinystės išmoką. Žiūrėkite 10 punktą apačioje.

10- Taip pat prisiminkite, kad EC Įstatas 1408/71 suteikia Valstybinio Socialinio Draudimo Įmokų, mokėtų kitoje valstybėje narėje, grupavimo galimybę įmokinių pašalpų tikslais (pvz., nedarbingumo pašalpa) JK.

11- Po tinkamo asmens (norėdami sužinoti, kas yra laikomas tinkamu asmeniu, žiūrėkite šiek tiek aukščiau) mirties, santuokos su juo nutraukimo ar anuliavimo, šeimos narys, nesvarbu jis ES pilietis, ar ne, taip pat turi teisę gyventi šalyje. Taisyklės ES ir ne ES piliečiams skiriasi. Susijusias nuostatas galite rasti 2004/38 Direktyvoje ir 2006 m. Imigracijos (Europos Ekonominė Erdvė) Įstatuose (Immigration (European Economic Area) Regulations ). Dėl šio dalyko gali tekti pasikonsultuoti.

12- Ganėtinai dažnai, jeigu darbo ieškantis asmuo, pretenduojantis į pašalpą ieškantiems darbo, ir dėl to gaunantis būsto pašalpą, o jei tinkama, ir vaiko pašalpą, vaiko mokesčių kreditą ir t.t., suserga, jam rekomenduojama prašyti pašalpos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Pareiškėjai taip pat kreipiasi dėl pašalpos mažas pajamas gaunantiems, kadangi jie yra vieniši tėvai (viena iš sąlygų, norint įgyti teisę į pašalpą mažas pajamas gaunantiems asmenims JK). TAI NĖRA TINKAMAS PATARIMAS, juo vadovaudamiesi, prarasite visas susijusias pašalpas.

Šis straipsnis- tai nuolatinės gyvenamosios vietos patikrinimo ir teisės gyventi suvestinė.

Įstatymo pozicija šių temų, ypatingai teisės gyventi, atžvilgiu keičiasi gan greitai. Tai vyksta dėl dažnumo ir įstatymo interpretacijos, pateikiamos vidaus ir Europos teismų.

Žinant temos sudėtingumą, jums gali teikti kreiptis kvalifikuotos konsultacijos, jeigu norite sužinoti, kokios įtakos šie patikrinimai turės jums ar jūsų klientams.

Essie Rashidschi

Specialistų Paramos Paslaugos(Specialist Support Service)

Londono Konsultacinių Paslaugų Aljansas (London Advice Services Alliance)

2008 m. vasaris